Kūrybiškumas ir idėjų generavimo metodai

2013-02-28 01:28

Kūrybiškumas - tai procesas, kurį galima valdyti ir vystyti. Tai sugebėjimas generuoti naujas idėjas, mąstyti unikaliai, nestereotipiškai ir savarankiškai, gebėjimas rasti unikalius sprendimus ir greitai susiorientuoti iškilus problemoms. 2010 m. IBM tyrimų dėka gauti rezultatai leidžia suprasti, kad kūrybiškumas yra esminis tiek individo tiek įmonės ateities sėkmę lemiantis veiksnys. Kūrybiškumas reikalauja, kad dirbtų abu smegenų pusrutuliai, tiek kairys (logika, planavimas) tiek dešinys (vaizduotė, artistiškumas, intuicija).

Kalbant apie kūrybiškumą, noriu paminėti idėjų plėtotės proceso etapus. Visų pirmiausia ieškoma galimybių (reikia perprasti rinką ir joje atrasti spragų), tuomet generuojamos idėjos, po to jos yra vertinamos ir atrenkamos ir galiausiai planuojamas idėjų įgyvendinimas. Kiekviename iš paminėtų žingsnių savo vaidmenį atlieka intuicija ir logika.

Projekcinis mąstymas yra kūrybingai mąstančių asmenų atributas. Jis būdingas asmenims, kurie susikoncentravę ne į pačią problemą, o į jos galimus sprendimo būdus, t.y. – nuolatos ieškoma įvairių galimybių kaip pašalinti problemą. Toks mąstymo būdas leidžia atsirasti inovacijoms. Reikia išsiaiškinti, kaip skatinti į sprendimą orientuotą mąstymą.

Siekiant kūrybiško darbe reikia įsidėmėti, kad kūrybiškumą riboja klaidos baimė, taisyklės, logika ir įvairios prielaidos. Reikia sukurti visą organizacijos kultūrą, kuri palaikytų kūrybiškumą ir naujoves. Svarbu tai, kad būtų skatinama, laukiama ir neatmetama kitokia nuomonė, būtų propaguojamas komandinis darbas, vienų su kitais bendradarbiavimas, o ne individualus darbas. Žaidimai taip pat be galo skatina kūrybiškumą.

Galimi idėjų generavimo metodai

Minčių generavimas, proto arba smegenų šturmas (brainstorming).

Smegenų šturmo metodo autorius – Aleksas Osbornas. Asmenys turi specialiai generuoti įvairias idėjas konkrečiu klausimu. Visos idėjos turi būti užrašomos ant lapo, nei viena neturi būti kritikuojama, atmetama kaip netinkama. Tai neleis žmonėms bijoti teikti idėjas. Mintis generuoti nustojama, kai jau manoma, kad gana daug turima įvairiausių idėjų. Sugeneruotas idėjas galima tarpusavyje kryžminti, tuomet turite potencialą sugalvoti visiškai orignalias idėjas. Vieni dalyviai kelia idėjas, o kiti jas stengiasi toliau vystyti. Kartais naudojamas „nebylus“ proto šturmo variantas. Tokiais atvejais idėjos užrašomos ant lapelių, kurį dalyviai siunčia iš rankų į rankas ir įrašo ten savo pasiūlymus. Kiti dar naudoja “pačios paskiausios idėjos metodą”, kuomet labiausiai neracionalios, netinkamos idėjos yra ne atmetamos, o kaip tik kelias iš tų idėjų mėginama paversti naudingomis idėjomis. Taip galima gauti versiją, kuri visiškai niekam nebūtų šovusi į galvą.

Minčių žemėlapis

Minčių žemėlapio autoriaus Tony Buzan teorija paremta tuo, kad kūrybiškumas susijęs su atmintimi ir jeigu gerinsime atmintį – stiprinsime savo kūrybiškumo procesų kokybę. Šio metodo esmė – lapo viduryje užrašyti pagrindinę mintį, o su ja susijusias asociacijas, kurios vertos atminimo, reikia surašyti aplink pagrindinę mintį ant brėžiamų šakų iš pagrindinės minties. Galima brėžti ir smulkesnius išsišakojimus. Įsidėmėtina tai, kad rekomenduotina naudoti bent tris skirtingas spalvas braižant Minčių žemėlapius. Tai gali būti individualus arba grupinis darbas. Toks žemėlapio braižymas dažniausiai paskatina naujų asociacijų atsiradimą. Taip pat asmenys, kurių dominuojanti atmintis yra vaizdinė – geriau įsimena. Dažniausiai Minčių žemėlapis naudojamas planuojant renginius, analizuojant problemas, kuriant strategijas, netgi ruošiantis kalboms ir pan. Kai jau turite Minčių žemėlapį, jį reikia skaityti nuo lapo centro (pagrindinės minties), na o tada reikia skaityti paeiliui pagal laikrodžio rodyklę vieną šaką po kitos įsivaizduojant, kad kiekviena šaka – tai atskira knyga. Siūloma pabandyti susieti aptariamą šaką su prieš tai buvusia.

Šešios skrybėlės (Six thinking hat)

Metodo autorius – Edward de Bono 1980 m. Skrybėlės simbolizuoja skirtingus mąstymo būdus. Turite įsivaizduoti, kad užsidėjote tam tikros spalvos skrybėlę, su kuria turite atitinkamai mąstyti. Kai pakeičiate skrybėlės spalvą – kartu turite pakeisti ir mąstymo kryptį. Metodas leidžia į situaciją pažiūrėti iš įvairių pusių, pasirinkti galimybes. Naudojant šį metodą, nuošalyje yra paliekamas kiekvieno ego – pralenkiamos savo galimybės. Žmonės po šio metodo naudojimo legvai atpažįsta įvairius mąstymo būdus, kuriuos konkrečiai tuo metu naudoja, jie gali suprasti savo ar kitų asmenų mąstymo procesą.

Skrybėlių spalvos:

  • Balta skrybėlė – asmuo turi remtis turima informacija, duomenimis, faktais.
  • Raudona skrybėlė – apima intuiciją, jausmus, emocijas ir nieko nereikia pagrįsti.
  • Juoda skrybėlė – sveikas protas, kuris įvertina riziką, galimas problemas, pavojus ar sunkumus, visuomet remiamasi logika. Galima pavadinti atsargumo skrybėle, kuri iš tiesų yra pati svarbiausia.
  • Geltona skrybėlė – sumanumas ir optimizmas, logiškas pozityvumas. Asmuo dėvintis šią skrybėlę visuomet turi įžvelgti teigiamą pusę.
  • Žalia skrybėlė – kūrybiškumo skrybėlė. Asmuo ieško alternatyvų, įvairių galimybių, sprendimų, teikia pasiūlymus.
  • Mėlyna skrybėlė - naudojama valdyti mąstymo procesą. Orientuojamasi ne į objektą, o į mąstymą apie objektą.

Pavyzdys: grupėje asmenims priskiriama tam tikra skrybėlė – užtikrinama, kad būtų visų mąstymo tipų atstovai. Pirmiausia dalyvių grupei turite pristayti problemą ar klausimą. Taip pat galima visai grupei kartu dėvėti vienos spalvos skrybėlę. Tokiu atveju be galo svarbu tinkamai išdėlioti dėvimų skrybėlių seką, nes sėkminga šio metodo įgyvendinimo paslaptis – skrybėlių tvarka. Kai nagrinėjamas naujas dalykas, seka turėtų būti tokia: balta (gauti informaciją), žalia (idėjos ir pasiūlymai), juoda ir po to geltona, raudona, galiausiai mėlyna (nuspręsti, kokį mąstymo būdą pasirinkti toliau).

Atsitiktinių objektų metodas (kitaip dar vadinamas Katalogo metodu ar Fokalinių objektų metodu)

Čarlzo Merlango metodo esmė – skirtingų objektų požymių apjungimas viename daikte. Naudonat šį metodą naujų idėjų ieškoma vienam objektui (kurį reikia patobulinti ar sukurti) pridedant atsitiktinių objektų savybes. Viename stulpelyje prirašykite daiktavardžių (juos galite išsirinkti iš šalia gulinčio bet kurio katalogo), o kitoje būdvardžių, o po to kiekvieną iš daiktavardžių bandykite derinti su kiekvienu iš būdvardžių. Pavyzdžiui „autobusas“ ir „kvepiantis“, gauname aromatinį autobusą, kurio salone galime jausti pušų spyglių ar kokį nors kitą kvapą. Tokiu būdu jungdami kiekvieną daiktavardį su visais būdvardžiais, mes galime gauti daug įdomių idėjų. Taip pat galite derinti daiktavardžius su daiktavardžiais – galbūt irgi šaus puikių idėjų. Dažniausiai Atsitiktinių objektų metodas naudojamas verslo idėjoms galvoti. Gautos naujos idėjos turi būti logiškai įvertinamos, o pačios geriausios idėjos gali būti realizuojamos.

Morfologinė analizė (Išskirstymo į dalis metodas)

Metodo autorius – Fricas Zvickis Frico Zvickio morfologinės analizės metodo esmė – išskaidymas į atskirus komponentus ir sujungti jau pakeistas dalis į visumą. Tai yra viena iš galimybių gauti atnaujintą, pakoreguotą arba visiškai naują objektą. Pavyzdžiui, jei pieštukas apvalus, galite klausti, kodėl jis būtent apvalus, ar negali būti kitos formos. Jūs pasirinktą produktą ar paslaugą turite išskaidyti į jam būdingus požymius ir tuomet mėginkite analizuoti, kodėl yra būtent taip, o ne kitaip. Įvairūs klausimai, nagrinėjantys nusistovėjusius požymius gali padėti sukurti originalius gaminius. Pasitelkiant šį metodą galima spręsti ir susiklosčiusias problemas. Jums tereikia įvardinti, kas yra problemos priežastys (tai gali būti emociniai, socialiniai, ekonominiai, technologiniai ir kiti veiksniai) ir tada ramiai galėsite koncentruotis ties kiekvienu iš veiksnių. Jums reikia mokėti sau užduoti klausimus, kurie padėtų atrasti unikalius sprendimų būdus. Įmonės, kurios orientuojasi į naujų produktų kūrimą, neretai naudoja šį metodą naujų idėjų generavimui, esamų produktų kokybės gerinimui.

Sinektikos metodas

Viljamas Gordonas, metodo autorius, mano, kad pagrindinis kūrybiškumo šaltinis slepiasi analogų paieškose. Sinektikos metodas kitaip apibrėžiamas kaip problemos identifikavimo ir sprendimo metodas, kuris yra sudėtingesnis už prieš tai išvardintus metodus. Pagrindiniai sinektikos instrumentai – analogija ir metafora. Šis metodas stimuliuoja mąstymo procesą, pagrįstą netikėtumu ir atsitiktinumu, jis yra pagrįstas analogijų naudojimu, kūrybišku mąstymu, neformaliais aptarimais grupelėse, sudarytose iš žmonių, kurie turi skirting žinių ir patirties. Kitaip tariant, tai technika, kuri padeda derinti iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus dalykus – taip gimsta netikėti, originalūs dalykai. Sinektika iš dalies panaši į proto šturmo metodą, tačiau pagrindinis skirtumas – čia galioja tam tikra tvarka, kuri padeda nenukrypti nuo pagrindinio tikslo, vyrauja griežtumas. Taikant šį metodą reikia išskirti objektą, dėl kurio vyksta kūrybinis procesas. Pavyzdžiui objektas – knyga. Jums reikia tada nustatyti tikslą (ar tik vieną iš uždavinių) – išplėsti asortimentą, kaip pavyzdys. Taigi, turite surašyti viename stulpelyje tiesiogines analogijas (pvz.: popierinė knyga), o kitame stulpelyje rašykite netiesiogines analogijas (pvz.: pirmojo stulpelio požymių neigimą, mūsų atveju gali būti plastikinė knyga). Rezultatas – knyga su neperšlampamais (plastikiniais) lapais.

Beje, idėjos gimsta visur – jas reikia nuolatos užrašynėti. Jūs galite turėti idėjų saugyklą, kur talpinsite visas kilusias idėjas (įrašytas į diktofoną, užrašytas ant popieriaus ar kompiuteryje), kad jų akimirksniu nepamirštumėte. Reikalui esant, visada galėsite „kreiptis“ į idėjų banką. Vienas iš kūrybiškumo ugdymo pratimų: “kiek būdų panaudoti kastuvą?”. Taip pat laisvas rašymas (freewriting). Reikia duoti laiko limitą, nedaryti jokių pauzių ir tada atrinkti idėjas. Vaizduotę lavinti gali padėti mėginimas iššifruoti užrašus svetima galba. Tai gali būti ir hieroglifai. Jums kils įvairių asociacijų stengiantis iššifruoti tai, ką matote ir taip gali kilti ne viena nauja ir įdomi idėja.

Įvairių seminarų metu kūrybiškumas paprastai skatinamas naudojant elimentariausius metodus: piešimą, istorijų pasakojimą, improvizacijas, muziką.

Cynthia Heimel kalba apie kūrybiškumą: “Jei abejojate, suvaidinkite kvailį. Tarp kūrybiškumo ir kvailystės yra mikroskopinė riba. Tai velniai griebtų, imkite ir perženkite ją”. Kūrybiškumas yra būdingas kiekvienam iš mūsų ir tai mums suteikia individualumo.


Straipsnis parengtas Daivos Lukoševičiūtės pagal pateiktą informaciją internete